Skautiškas metodas yra daugiau kaip 100-metį visame pasaulyje taikoma ugdymo(si) sistema, sudaryta iš vienodai svarbių elementų. Jų taikymas skautavimą daro unikalia mokymosi patirtimi. Skautiškame judėjime vadovaujamės pagrindiniais vertybiniais nuostatais – priesakais, puoselėjame tradicijas ir turimą simboliką, mokomės veikdami mažose grupelėse – skiltyse. Taip pat, įsivertindami savo patyrimus, tobulėjame asmeniškai. Palankiausia mokymosi aplinka – gėrybių ir atradimų kupina gamta, o įdomiausias vadovėlis – miškas. Neatsiejama skautavimo dalis – veikla bendruomenėje – joje mokomės vieni su kitais ir iš kitų, gerais darbais ir iniciatyvomis įgyvendiname skautiškos tarnystės idėją geresniam pasauliui. 

Svarbiausi skautiško „gyvenimo žaidimo“ žaidėjai yra vaikai. Skautijoje jie skirstomi į amžiaus grupes: 6–10 m. (jaunesnieji skautai), 10–14 m. (skautai), 14–18 m. (patyrę skautai), tikslūs šių amžiaus grupių rėžiai priklauso nuo konkrečios skautiškos organizacijos. Skautavimas neturi viršutinio amžiaus limito – sulaukus pilnametystės galima toliau dalyvauti jaunimo programoje prisijungiant į vyresniųjų skautų gretas, taip pat savanoriauti organizacijoje ir auginti jaunesnes kartas.

Skautiškoje mokymosi aplinkoje suaugusieji yra pagalbininkai ugdymo procese, tačiau ne  veiklos organizatoriai. Skautijoje vadovas, o „Akelos akademijoje“ – auklėtojas, yra pavyzdys, vyresnis brolis / sesė, tinkama linkme nukreipiantis vaiko entuziazmą. Tarp darželio auklėtojo ir vaiko kuriamas saugus, pasitikėjimu paremtas santykis, vaikai skatinami patys prašyti pagalbos, imtis iniciatyvos. Visi darželio ugdytojai yra skautai, išmanantys skautiškąjį metodą, turintys praktikos jį įgyvendinant ir besiremiantys skautiškomis vertybėmis.

Einame į žygius, stovyklaujame, kuriame tradicijas, veikiame bendruomenėse. Savo veiklose laikomės idėjos, kad mokytis gali būti smagu ir įdomu: pavyzdžiui – komandinio darbo ir sprendimų priėmimo pamokos persikeliant per upelį, kur nėra tiltelio, kūrybiškumo ugdymas susikuriant namus miške, pilietiškumo skatinimas dainuojant liaudies dainas prie laužų, taip pat šokant lietuvių tautinius šokius. Tiesa, manyti, kad skautai tik žygiuoja ir stovyklauja būtų neteisinga. Dalyvaujame vietinės bendruomenės renginiuose, valstybinių švenčių minėjimuose, bendradarbiaujame su kitomis organizacijomis. Kadangi mes, skautai, nuolatos budime – esame pasiruošę padėti ten, kur mūsų pagalbos reikia tėvynei ir artimui.

Pagrindinis skautiško metodo tikslas – padėti ugdyti sveiką, laimingą ir savo visuomenėje sėkmingą asmenybę. Išmokti užkurti laužą ir ant jo išsikepti duonelės nėra pagrindinis tikslas – tai veikla (priemonė), kuria pasiekiame išsikeltą tikslą, pavyzdžiui – ugdyti savarankiškumą ir gebėjimą pasirūpinti savimi bei kitais. Skatiname jaunus žmones, kad patys išsikeltų asmeninius tikslus ir jų siektų išeidami iš savo komforto zonos, per individualius ir komandinius iššūkius.

Skautaudami mokomės veikdami – viena yra perskaityti vadovėlyje, kita – pačiam leistis į gamtą ir užsikurti laužą lietui lyjant, arba išmokti tinkamai pasiruošti žygiui po to, kai pirmą kartą nutrynė kojas, o netinkamai sudėta kuprinė slėgė pečius.  Vaiko sensorika (klausa, uoslė, skonis, rega ir lytėjimas) lavinama per realias patirtis, užtikrinant saugią augimo aplinką. Skautiška programa su amžiumi vis sudėtingėja.  Patys jauniausieji pamažu prisiima atsakomybes skiltyje ar žaidimų metu, eksperimentuoja, kuria savo taisykles. Tuo tarpu paaugliai jau gali pasirūpinti jaunesniais – gaminti jiems maistą stovykloje, mokyti, vesti vakaro programą stovykloje, ir būti suaugusiųjų pagalbininkai.

Skautavime ugdymas veikia mažomis grupelėmis – skiltimis. Jose susikuriame savas taisykles, tradicijas, simboliką, pasiskirstome pareigomis. Vaikai darželio dienotvarkėje pasikeisdami apsiima įvairias atsakomybes, pavyzdžiui – užrašyti dienos datą, išrinkti pasaką, sukviesti visą savo skiltį paskambinant varpeliu. Taip ugdome atsakomybę, lyderystės įgūdžius, pagalbą vienas kitam, kuriame bendruomeniškumo jausmą.

Skautavimo neįsivaizduojame tarp keturių sienų – nuolat leidžiamės į nuotykius gamtoje.  Susikuriame namus miškuose, gaminame maistą ant laužo, susipažįstame su supančia augalija ir gyvūnija, išmokstame orientuotis pagal gamtos ženklus, prisitaikyti prie įvairiausių sąlygų. Tačiau šalia visų patyrimų mokomės saugoti bei puoselėti gamtą, palikti vietą gražesnę, nei radome. „Akelos akademijoje“ didžioji veiklos dalis vyksta gryname ore visais metų laikais. Darželio aplinka – skatinanti spontanišką vaikų veiklą, vaizduotę ir gebėjimą iš paprastų dalykų gamtoje (medžio, augalų, smėlio, žemės, spyglių) susikurti sau žaidimo erdvę, priemones ir taisykles.

Tai skautiški vertybiniai nuostatai: meilė gamtai, pagarba, tiesa, atsakomybė, mandagumas, pagalba kitam, taupumas, draugiškumas, pilietiškumas, pozityvumas. Skautai, duodami įžodį – savanorišką pasižadėjimą, pasižada stengtis laikytis šių priesakų ir jais vadovautis savo kasdieniame gyvenime. Taisykles, kurias susikuriame, taip pat formuojame teigiamai, pavyzdžiui, ne „nevėluok“, o „būk laiku“. Taip komunikuojame ne apie tai, ko nedaryti, o kaip iš tiesų derėtų elgtis.

Skautiškoje metodikoje svarbus požiūris į vaiką kaip asmenybę su individualiomis patirtimis ir pasiekimais. Atsižvelgiant į jo lytį, turimą socialinę ir kultūrinę patirtį, mokymo(si) tempą ir stilių, stipriąsias ir silpnąsias puses, ugdoma individuali pažanga. Jei yra poreikis – darželyje veiklos diferencijuojamos, kad būtų užtikrinama nauda vaiko asmeniniam augimui. Tačiau asmeninė pažanga atsiranda ne tiesiogiai per veiklą, o tada, kai tą veiklą giliai apmąstome. Reflektuodami pratinamės konkrečią patirtį paversti gilesniu supratimu apie save patį ir pasaulį, o vėliau tą supratimą panaudoti kitose gyvenimo situacijose.

Skautijoje kuriame ir puoselėjame tradicijas, skautiška simbolika mums primena, kokiomis vertybėmis vadovaujamės. Pavyzdžiui, skautiškas saliutas – trys ištiesti pirštai ir nykštys ant mažylio. Ištiesti pirštai reiškia skautų šūkį „Dievui, Tėvynei, Artimui“, o nykštys ant mažylio – kad vyresnis skautas saugo ir globoja mažesnį. Šį ženklą naudojame atiduodami pagarbą, pasisveikindami vieni su kitais. Taip pat kiekviena savo amžiaus grupė turi skirtingos spalvos kaklaraiščius. Tokių simbolinių elementų yra ir daugiau: vienybę reiškiantis tikrasis mazgas, šūkį primenanti skautiška lelijėlė, kiekviena skiltis turi savo gairelę (vėliavėlę).

Nors pati skautija yra stipri bendruomenė, neužsidarome savo organizacijoje. Prisidedame prie vietinių, nacionalinių ar net tarptautinių iniciatyvų, kuriančių teigiamą pokytį visuomenėje, dalyvaujame renginiuose, bendradarbiaujame su kitomis organizacijomis. Taip dalinamės gerosiomis patirtimis, skleidžiame skautiškas vertybes. Darželio ugdymo programoje taip pat skiriamas dėmesys bendruomenės pažinimui už darželio ribų. Toks ugdymas skatina suvokimą apie save kaip individą, bendruomenės narį, Lietuvos pilietį.