Santykis su pasauliu kuriamas nuo mažų dienų. Ar vaikas suvoks save kaip svarbią, reikšmingą šeimos, bendruomenės, šalies dalį? Ar užaugs aktyviu žmogumi, gebančiu spręsti ne tik savo asmeninius klausimus, bet ir galinčiu imtis atsakomybės platesniame kontekste? O gal užaugs pasyviu
„Nelygink savęs su kitais, lygink save su savimi vakar“. Kaip sunku laikytis šios auksinės frazės savo gyvenime! 🤔 Dar sunkiau, kai kalbame/galvojame apie vaikus – „štai, žiūrėk, kiti dvimečiai jau kalba, o maniškis tik laksto laukais palaidais plaukais, visur lipa, viską