Balose besitaškantys vaikai, gamtos nauda augančio vaiko emocinei ir fizinei gerovei bei patyriminis ugdymas – vis dažniau aptarinėjamos temos. Laukinis gyvenimas kelia daug iššūkių, daug atradimų ir dar daugiau klausimų, kaip atrasti metodą, kuris ugdymą(-si) paverstų kuo kokybiškesniu ir motyvuojančiu ne tik vaikus ir tėvus, bet ir ugdytojus. Yra nemažai ugdymo metodų, kurie taikomi ankstyvajame amžiuje. Štai skautiškasis metodas, kuris įprastai taikomas visame pasaulyje jaunimui ugdyti, ir kurio nauda ir efektyvumu jau niekas neabejoja, tik dabar atranda savo vaidmenį ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Kas yra skautiškas ugdymo metodas?
Skautiškas metodas susideda iš 8 vienas kitą papildančių elementų: mokymasis darant, skiltis (darbas mažose grupelėse), suaugusiųjų parama, simbolika, gamta, bendruomenė, įžodis ir priesakai (vertybės) bei asmeninis tobulėjimas. Visi šie elementai yra vienodai svarbūs, kad būtų pasiektas ugdymo(-si) tikslas: vykdyti kryptingas veiklas rodant pavyzdį, leisti vaikams patirti, dirbti grupėje, spręsti problemas remiantis vertybėmis, kurti bendruomenę ir gilinti socialinius įgūdžius bei leidžiant daug laiko lauke ugdyti stiprius, visapusiškai sveikus ir mylinčius gamtą žmones.
Kaip atrodo praktiškai įgyvendintas skautiškasis metodas ankstyvajame amžiuje?
Kartais metodo elementai nėra įgyvendinami vienu metu, o kartais per vieną dieną darželyje galima patirti juos visus. Ryto ratelio metu tradiciškai iškelti darželio vėliavą; patirti, kaip auklėtojas, sumaišęs vardus, nuoširdžiai atsiprašo. Nuvertus kelmą negalėti atsistebėti sliekų gausa ir kelti klausimus ,,kas dar gamtoje vyksta?”. Priminti draugui, kad mes darželyje klausiame, kai mums kažkas rūpi ar norime kokio nors žaislo, nes tokios mūsų vertybės. Po kelių savaičių bandymų užsiropšti ant sūpynių, pagaliau sulaukti draugų šūksnių ,,tau pavyko!”, nes stengeisi tobulėti. Su maža grupele darželio draugų stoti ant scenos ir ten išmokti tiek daug pamokų: sulaukti savo eilės, išgirsti kitą, susitarti, ką daryti ir dar pasidalinti instrumentais ar kostiumais. Kepti daržoves ant laužo ir sužinoti, kad bulvės kepa kur kas ilgiau nei paprika, o pievagrybį supjaustyti kur kas lengviau nei morką. Ir galiausiai po pavakarių sulaukti visų darželio tėvų svečiuose ir jaustis bendruomenės dalimi.
Kiekvienas elementas turi daug aspektų ir požiūrio kampų. Pavyzdžiui, bendruomenė yra ne tik tai, kas vyksta darželyje – po šiuo elementu sutelpa visi mūsų socialiniai vaidmenys: lietuvis, lankytojas, svečias, darželio narys ir t.t. Suaugusiųjų parama yra ne tik apie pavyzdžio rodymą, bet ir apie suaugusiojo gebėjimą išgirsti vaiką, padėti jam įgyvendinti savo projektus (sukonstruoti automobilį, ištyrinėti įrankius ir pan.) bei apie vaiko pasitikėjimą jį supančiais suaugusiais, kurie sukuria saugią aplinką tyrinėti, klysti, pažinti save ir pasaulį. Simbolika yra ne tik apie tradicijas, bet ir apie simbolius, kurie mus kažko moko ir mokymosi procesą gali paversti žaismingesniu. Pavyzdžiui, knygos (Džiunglių knyga), pasikartojančios istorijos, žygio lazdos ir pan.
Sąmoningai įgyvendinant skautiškąjį metodą, atsižvelgiama ir į kiekvieno vaiko asmeninį tobulėjimą ir augimą. Vaikas ugdomas ne tik būti grupės dalimi, bet ir stebėti save, pastebėti savo pasisekimus ir pažangą, nesilyginti su kitais ir saugioje aplinkoje drįsti svajoti apie sau svarbius dalykus, net jeigu tai yra didelis noras ką nors išardyti ar užlipti į didžiulį medį.
Koks auklėtojo vaidmuo patyriminiame ugdyme?
Ugdytojo pareiga – išgirsti ir padėti vaikui pajusti džiaugsmą mokytis per tuos dalykus, kurie jį domina (na, pavyzdžiui, mokytis skaičiuoti skaičiuojant varžtus, o raides – dėliojant medžio, į kurį vaikas nori įkopti, pavadinimą). Asmeniniame tobulėjime taip pat svarbus emocinis intelektas ir vaiko supažindinimas su jo jausmų ir emocijų pasauliu atrandant asmeninius būdus, kaip išreikšti pyktį, džiaugsmą, liūdesį, ir kaip apie tai kalbėti.
Skautiškas metodas savo paprastumu, schema ir tuo pačiu laisve motyvuoja vaikus ne tik augti, bet ir skatina ugdytojus suprasti savo veiksmų prasmę, įtaką ir svarbą vaiko augimui. Tai priemonė, kurią įvaldę ugdytojai gali improvizuoti, pakreipti ugdymo (-si) procesą ir visada tikslingai pasitikrinti, ar visi elementai yra įgyvendinami.
